Baltijos jūros geografinė padėtis ir gamtiniai ypatumai

Baltijos jūra – Atlanto vandenyno dalis Europos šiaurėje. Ji skalauja Lietuvos ir dar aštuonių valstybių krantus. Baltija yra viena jauniausių jūrų pasaulyje (susiformavo maždaug prieš 13 tūkst. metų).

Baltijos jūra yra Atlanto vandenyno dalis, giliai įsiterpusi į Šiaurės Vakarų Europą. Vakaruose Zundo (Eresuno), Didžiojo Belto ir Mažojo Belto sąsiauriais Baltijos jūra jungiasi su Kategato, o šis – su Skagerako sąsiauriu, kuris yra Šiaurės jūros dalis. Baltiją nuo likusio Atlanto vandenyno atriboja Skandinavijos ir Jutlandijos pusiasaliai. Tai yra vidinė jūra, prie kurios įsikūrusios 9 valstybės.
Baltija yra viena jauniausių jūrų pasaulyje (susiformavo maždaug prieš 13 tūkst. metų). Šios jūros dubuma galutinai susiformavo pasibaigus paskutiniam ledynmečiui. Jūros plotas – 412 500 km². Baltijos jūra sekli, vidutinis gylis – apie 55 m (kitais duomenimis – 48 m, 65 m). Krantai vingiuoti, įvairiose jūros vietose vis kitokie. Baltijos jūros pietuose ir rytuose krantai daugiau smėlėti, o likusioje dalyje – statesni ir labiau raižyti. Į Baltiją įteka Vysla, Oderis, Dauguva, Nemunas. Baltijos jūra yra mažiau druskinga nei daugelis kitų jūrų. Vidutinis Baltijos jūros paviršinio vandens druskingumas yra 7,8 ‰ (matuojama promilėmis). Druskingiausia yra pietvakariuose 11 ‰, labiausiai gėlas vanduo yra šiaurėje – 2,5 ‰, o prie Lietuvos krantų 6–8 ‰

Baltijos jūros baseinas

Prie Baltijos jūros yra 9 valstybės. Net aštuonios jų yra Europos Sąjungos narės. Kiekviena šių valstybių Baltijos jūros regione turi savų ekonominių interesų. Penkių prie šios jūros esančių valstybių sostinės kartu yra ir jūrų uostai.