Baltijos jūros geografinė padėtis ir gamtiniai ypatumai
Baltijos jūros geografinė padėtis ir gamtiniai ypatumai
Baltijos jūra – Atlanto vandenyno dalis Europos šiaurėje. Ji skalauja Lietuvos ir dar aštuonių valstybių krantus. Baltija yra viena jauniausių jūrų pasaulyje (susiformavo maždaug prieš 13 tūkst. metų).
Baltijos jūra yra Atlanto vandenyno dalis, giliai įsiterpusi į Šiaurės Vakarų Europą. Vakaruose Zundo (Eresuno), Didžiojo Belto ir Mažojo Belto sąsiauriais Baltijos jūra jungiasi su Kategato, o šis – su Skagerako sąsiauriu, kuris yra Šiaurės jūros dalis. Baltiją nuo likusio Atlanto vandenyno atriboja Skandinavijos ir Jutlandijos pusiasaliai. Tai yra vidinė jūra, prie kurios įsikūrusios 9 valstybės.
Baltija yra viena jauniausių jūrų pasaulyje (susiformavo maždaug prieš 13 tūkst. metų). Šios jūros dubuma galutinai susiformavo pasibaigus paskutiniam ledynmečiui. Jūros plotas – 412 500 km². Baltijos jūra sekli, vidutinis gylis – apie 55 m (kitais duomenimis – 48 m, 65 m). Krantai vingiuoti, įvairiose jūros vietose vis kitokie. Baltijos jūros pietuose ir rytuose krantai daugiau smėlėti, o likusioje dalyje – statesni ir labiau raižyti. Į Baltiją įteka Vysla, Oderis, Dauguva, Nemunas. Baltijos jūra yra mažiau druskinga nei daugelis kitų jūrų. Vidutinis Baltijos jūros paviršinio vandens druskingumas yra 7,8 ‰ (matuojama promilėmis). Druskingiausia yra pietvakariuose 11 ‰, labiausiai gėlas vanduo yra šiaurėje – 2,5 ‰, o prie Lietuvos krantų 6–8 ‰
Baltijos jūros baseinas
Prie Baltijos jūros yra 9 valstybės. Net aštuonios jų yra Europos Sąjungos narės. Kiekviena šių valstybių Baltijos jūros regione turi savų ekonominių interesų. Penkių prie šios jūros esančių valstybių sostinės kartu yra ir jūrų uostai.
Lietuva
Lietuva – valstybė, esanti Baltijos jūros pietrytinėje dalyje, turinti per 119 km2 ploto teritorinių vandenų. Baltijos jūros pakrantėje yra vienas didžiausių Baltijos jūros tarptautinių jūrų uostų – Klaipėda, taip pat nedidelis Šventosios uostas bei naftos perkrovimo terminalas Būtingėje (šiauriau Palangos).
Latvija
Latvija – valstybė, turinti beveik 500 km ilgio pajūrį. Joje yra Rygos, Ventspilio, Liepojos tarptautiniai jūrų uostai bei daug mažųjų uostų. Gausu paplūdimių.
Estija
Estija – valstybė Europos šiaurės rytuose, prie Baltijos jūros, tarp Suomijos ir Rygos įlankų, turinti didžiausius žvejybos uostus – Pärnu, Talino, Kuressaare, Haapsalu miestuose.
Rusija
Rusija – tai didžiausia pagal plotą pasaulio valstybė. Prie Baltijos jūros yra Karaliaučiaus uostas (abipus Priegliaus upės, Kaliningrado sritis) ir Sankt Peterburgas – miestas Rusijos šiaurės vakaruose, Suomijos įlankos (Baltijos jūra) pakrantėje, prie Nevos upės žiočių. Pietvakariau Sankt Peterburgo uosto yra Ust-Lugos uostas, kuriame perkraunama daugiausia krovinių šiame regione.
Suomija
Suomija – valstybė, turinti vieną ilgiausių Baltijos jūros pakrančių (1600 km). Vakaruose Suomija prieina prie Baltijos jūros Botnijos įlankos, pietuose – prie Suomijos įlankos. Svarbiausias uostas – Helsinkis.
Švedija
Švedija – valstybė Baltijos jūros pietuose ir rytuose prie Botnijos įlankos, turinti ilgiausią Baltijos jūros pakrantę (3218 km), kurioje yra svarbūs Stokholmo, Malmės, Geteborgo uostai.
Vokietija
Vokietija – turi prieigą prie dviejų jūrų: Baltijos jūra yra šiaurės rytuose, o šiaurės vakaruose – Šiaurės jūra. Čia yra ypač svarbus Kylio kanalas, kuris jungia šias dvi jūras. Baltijos jūros pakrantėje svarbiausi uostai yra Zasnicas, Kylis, Rostokas.
Lenkija
Lenkija – valstybė, esanti Baltijos jūros šiaurės vakaruose, turinti Gdynės, Ščecino, Gdansko uostus, per kuriuos gabenama ypač daug įvairių prekių. Lenkijai priklauso ir Helio nerija, kuri yra Kuršių nerijos „sesė“.
Danija
Danija – valstybė tarp Baltijos ir Šiaurės jūrų. Įsikūrusi Jutlandijos pusiasalyje ir Danijos salyne (apie 500 salų, didžiausios jų – Zelandija ir Fynas). Didžioji dalis laivų, plaukiančių iš ir į Baltijos jūrą, kerta Danijoje esančius Kategato, Belto ir Zundo sąsiaurius. Svarbūs Danijos uostai yra Orhusas ir Kopenhaga.
Helsinkio uostas
Helsinkio uostas – pagrindinis Suomijos uostas. Jis yra vienas daugiausia keleivinių turintis uostas Europoje.
Talino uostas
Talino uostas – tai daugiausia keleivinis uostas, kuris turi vienas daugiausia keleivių Baltijos jūros regione.
Rygos uostas
Rygos uostas – tai vienas svarbiausių Latvijos uostų įsikūręs prie Rygos įlankos, abipus Dauguvos upės žiočių.
Klaipėdos uostas
Klaipėdos uostas – tai jūrų uostas Lietuvoje. Jis vienas šiauriausių neužšąlančių uostų Baltijos jūroje. Čia perkraunama ypač daug konteinerių, kurias atvežamos ir išvežamos įvairios prekės.
Gdansko uostas
Gdansko uostas – jūrų uostas Lenkijoje, įsikūręs Gdansko įlankos pietinėje pakrantėje. Tai vienas didžiausių Baltijos jūros uostų.
Ščecino uostas
Ščecino uostas – svarbus Lenkijos jūrų uostas, netoli Vokietijos sienos. Jis įsikūręs Oderio upės žiotyse.
Rostoko uostas
Rostoko uostas – stai didžiausias Vokietijos uostas Baltijos jūroje. Svarbus ne tik krovinis, bet ir keleivinis uostas.
Kylio uostas
Kylio uostas – svarbu Vokietijos uostas. Iš čia plaukia keltai į Norvegijos, Švedijos uostus bei Klaipėdos uostą Lietuvoje.
Kopenhagos uostas
Kopenhagos uostas – svarbus uostas Danijoje.
Geteborgo uostas
Geteborgo uostas – tai yra didžiausias uostas Šiaurės Europos valstybėse. Į jį gali atplaukti patys didžiausi pasaulio laivai.
Stokholmo uostas
Stokholmo uostas – tai svarbus keleivinis jūrų uostas. Iš čia plaukia keltai į Suomijos, Estijos, Latvijos ir kitų valstybių uostus.
Sankt Peterburgo uostas
Sankt Peterburgo uostas – tai didžiausias Rusijai priklausantis uostas prie Baltijos jūros.
Vidutinis Baltijos jūros paviršinio vandens druskingumas