Gyventojų skaičius

2022 m. pabaigoje Žemėje gyveno 8 milijardai žmonių. Dabar Žemėje gyventojų yra keturis kartus daugiau, negu buvo prieš 100 metų. Manoma, kad per artimiausius 30 metų pasaulio gyventojų skaičius padidės dar dviem milijardais ir 2050 m. Žemėje gyvens 10 milijardų žmonių. Gyventojų skaičiaus kaita priklauso nuo to, kiek žmonių kasmet gimsta ir kiek miršta. Šie rodikliai vadinami gimstamumu ir mirtingumu. Skirtumas tarp gimstamumo ir mirtingumo rodo natūralųjį gyventojų prieaugį.

Gyventojų skaičius pasaulyje ilgą laiką didėjo labai lėtai, nes gimdavo ir mirdavo beveik tiek pat žmonių. Gyventojų gausėjimą stabdė įvairios ligos, maisto trūkumas, karai. Mokslininkai teigia, kad prieš 2000 metų mūsų planetoje gyveno apie 200–300 mln. žmonių. Maždaug prieš 200 metų pagerėjo sveikatos priežiūra, higienos sąlygos, aprūpinimas maistu, tad gyventojų skaičius pradėjo didėti. 1804 m. pasaulyje gyveno milijardas gyventojų, o po 100 metų – du milijardai. Mokslo ir technikos atradimai, medicinos laimėjimai, geresnės higienos sąlygos XX a. viduryje sukėlė spartų gyventojų skaičiaus augimą. 1960–2000 m. gyventojų skaičius padidėjo nuo 3 iki 6 milijardų.

Gyventojų skaičius įvairiose valstybėse kinta nevienodai. Ekonomiškai stipriose valstybėse jis didėja lėtai, o kai kuriose netgi mažėja. Tokių valstybių šeimos paprastai negausios. Jose dažniausiai auga vienas arba du vaikai. O ekonomiškai silpnesnėse Afrikos ir Azijos valstybėse gyventojų skaičius ir toliau sparčiai didėja. Čia šeimos gausios, dažnai jose auga 5–6 ir daugiau vaikų.

Lietuva pagal gyventojų skaičių yra maža valstybė. Mūsų tėvynėje gyvena 2 867 800 (2023 m. duomenys) žmonių. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, ilgą laiką gyventojų skaičius didėjo. Didžiausias Lietuvos gyventojų skaičius buvo 1991 m., kai mūsų šalyje gyveno 3 704 000 žmonių. Nuo 1993 m. Lietuvos gyventojų skaičius ėmė mažėti ir per pastaruosius 30 metų sumažėjo daugiau kaip 800 tūkst. Gyventojų skaičius sparčiai mažėjo iki 2019 m. Tada jis stabilizavosi ir dėl teigiamo migracijos balanso ėmė augti.

Lietuvos gyventojų skaičiaus 1790 - 2023m. diagrama

Mūsų šalies gyventojų skaičiaus mažėjimą lemia mažas gimstamumas ir didelė emigracija. Daugiau kaip 20 metų Lietuvoje žmonių gimsta mažiau, negu miršta. Retą šeimą galima vadinti gausia, nes tik nedaugelyje šeimų auga daugiau kaip trys vaikai. Tačiau didesnę įtaką Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimui turi emigracija. 2010–2020 m. iš Lietuvos emigravo 480 tūkst. gyventojų. Daugiausia iš Lietuvos emigruoja darbo ieškantys žmonės. Dauguma jų išvyko ieškoti geresnio gyvenimo į Jungtinę Karalystę, Airiją, Ispaniją, Švediją ir kitas valstybes. Emigracija yra didžiulis nuostolis Lietuvai. Mūsų šalis netenka išsilavinusių, darbingų žmonių, mažėja Lietuvos gyventojų skaičius.

Lietuvos emigracijos iliustracija

Lietuvoje nuo seno gyvena įvairių tautų žmonių. Didžiausia Lietuvos tauta – lietuviai. Jie sudaro daugiau kaip 86 proc. šalies gyventojų. Diduma visų savivaldybių gyventojų yra lietuviai. Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose didžiausią gyventojų dalį sudaro lenkai. Dauguma Lietuvos rusų gyvena Vilniuje, Klaipėdoje ir Visagine. Be šių tautų, Lietuvoje gyvena baltarusių, ukrainiečių, žydų, karaimų ir kitų tautybių žmonių. 

Nepriklausomai nuo tautybės, religijos ar pažiūrų, visi esame Lietuvos piliečiai ir turime vienodas teises bei pareigas. Kitų tautų žmonės įvairina ir turtina mūsų valstybės kultūrą. Dažnai jie buriasi į bendruomenes. Jos padeda išsaugoti ir puoselėti gimtąją kalbą, papročius ir tradicijas.

Lietuvos apskričių žemėlapis