Lietuvos paviršiaus kilmė

Mokslininkai nustatė, kad per paskutinį milijoną metų Europoje buvo keli ledynmečiai. Paskutinis ledynmetis prasidėjo prieš maždaug 100 tūkst. metų. Atvėsus klimatui, Skandinavijos kalnuose ėmė kauptis sniegas. Gausiai iškritęs ir nespėjęs ištirpti jis ilgainiui virto ledu, o šiam kaupiantis per daugybę metų susiformavo ledynas. Slegiamas didžiulio svorio jis pradėjo slinkti į pietus, padengė didelius Europos plotus, žinoma, ir Lietuvą.

Ledyno susidarymo vietoje ledas ardė ir trupino kalnų viršūnes, gremžė ir gilino kalnų slėnius. Atskilusios įvairaus dydžio uolienos įšalo į ledyną ir kartu su juo slinko į pietus. Slinkdamas link Lietuvos ledynas lygino žemės paviršių, smulkino įšalusias uolienas. Minkštesnės ar trapesnės uolienos virto žvyru, smėliu ar moliu (morena), o kietesnės buvo nugludintos ir virto rieduliais. Ledyno pakraštys tarsi buldozeris sustūmė uolienas. Todėl palei jį susidarė vingiuoti sustumtų uolienų ruožai – aukštumos.

Mūsų šalies teritoriją ledynas pasiekė prieš maždaug 25 tūkst. metų ir beveik visą plotą padengė 500–1500 metrų ledo sluoksniu. Atšliaužęs iki Lietuvos pietryčių ledynas sustojo. Ledyno pakraštys vasaros laikotarpiu atsitraukdavo, žiemos laikotarpiu pasistūmėdavo į priekį. Dėl to per šimtus metų buvo sustumta (moreninių) aukštumų juosta. Vasaromis nuo tirpstančio ledyno pakraščio tekėdavo tūkstančiai įvairaus dydžio upelių. Jie aukštumų papėdėje suklostė smėlį bei žvyrą ir suformavo smėlingas lygumas. Jos tęsiasi išilgai aukštumų nuo Ignalinos iki Druskininkų. 

Atšilus klimatui ledynas ėmė tirpti, trauktis į šiaurę. Ledynams traukiantis iš Vidurio Lietuvos, jų išgulėtose dubumose susidarė (moreninės) lygumos. Ledynai iš Lietuvos teritorijos pasitraukė prieš 12 tūkst. metų, ledynų suformuotą paviršių pamažu pakeitė upės, vėjas ir žmonės. 

Morelinės lygumos, moreninės aukštumos ir smėlingos lygumos